Šilumos siurbliai, tai įrenginiai gebantys su tam tikru kiekiu elektros energijos pagaminti didesnį kiekį energijos, kuri buityje pasireiškia kaip šiluma ar vėsa. Jų veikimo principas yra paremtas antruoju termodinamikos dėsniu, kurį pastebėjo prancūzų matematikas Sadi Carnot. Šis matematikas atrado dėsnį, pasak kurio, šiluma visados juda į šaltesnės terpės pusę. Dėsnio atradimas padėjo pagrindą šilumos siurblių erai.
Šiai dienai yra sukurta įvairaus tipo šilumos siurblių. Rinkoje galima rasti oras-oras, oras-vanduo, vanduo-vanduo, gruntas-vanduo bei kitokio tipo šilumos siurblių. Visi šie šilumos siurbliai turi du esminius skirtumus, tai yra terpė iš kurios pasiima pagrindinį kiekį energijos šilumos ar vėsos gamybai ir terpė į kurią ta energija yra perduodama.
Visi šilumos siurbliai dirba tuo pačiu principu. Šilumos siurbliai naudodami freono ar kito tipo dujas, kurios verda prie minusinių temperatūrų, ir kompresorių, kurie suslegia dujas, gamina šiluminę energiją. Jau pagaminta energija būna perduodama į mūsų namus. Kad būtų galima vykdyti šį procesą visi šilumos siurbliai suvartoja tam tikrą elektros kiekį. Didžiąją dalį šios elektros energijos suvartoja kompresorius. Atsižvelgiant, kad iš tam tikro elektros kiekio būna pagamintas didesnis kiekis šiluminės energijos ir kilo pavadinimas šilumos siurbliai.
No responses yet